Nuo pat vaikystės buvau apvali mergytė. ,,Nereikalingas svoris” persekiojo mane iki pat paauglystės. 16 metų susigriebiau ir ,,sėdau ant dietos”. Dietos pasekmė- priešanoreksinė būsena. Svėriau 46kg. Šį laikotarpį atsimenu kaip baisiausią gyvenime. Bijojau valgyti, jaučiausi visą laiką alkana, o kur dar tas ,, silpnumo “pojūtis. Vėliau dietų niekada nebesilaikiau.

18 metų jau svėriau 62 kg, ir tas svoris lydėjo mane iki pirmojo nėštumo. Su pirmu sūneliu priaugau 11 kg. Tada teko prisiminti sportą. Lankiau aerobiką, sporto salę. Riebalai pamažu tirpo, kol pasiekiau savo įprastą svorį. Po penkerių metų su antru vaikeliu jau priaugau 20 kilogramų ir svėriau 92 kg. Jaučiausi kaip meškutė, norėjosi kuo greičiau atsikratyti svorio ir jausti palengvėjimą. Praėjus mėnesiui po gimdymo kreipiausi į trenerius pagalbos. Reikėjo keisti mitybos įpročius ir pradėti aktyviai sportuoti. Prašiau asmeninės trenerės pagalbos.

Anksčiau, kai pati savarankiškai ėjau treniruotis į sporto salę, treniruotės neatnešdavo naudos. Viskas priklausydavo nuo nuotaikos: noriu einu, nenoriu neinu, noriu darau, noriu nedarau, todėl ir rezultato nebuvo. Beje, kai pradėjau sportuoti su trenere, supratau kad visus pratimus iki tol dariau neteisingai. Neteisingos buvo ir rankų padėtys, nugaros. Apkraudavau ir nugarą, ir pečius, jausdavau skausmą juosmens srityje. Kaip dabar suvokiu, buvo daugiau žalos nei naudos.

Pradėjau intensyviai sportuoti su trenere 3 kartus per savaitę. Pirmus pokyčius pastebėjau jau po pirmo mėnesio – svoris krito ir apimtys mažėjo tiesiog akyse. Per pirmą mėnesį nukrito 7 kilogramai. Per antrą mėnesi nukrito dar 8 kilogramai. Negalėjau patikėti tuo kas vyksta. Mano kūno vizija – moteriškas kūnas. Tvirtas ir sportiškas. Norėčiau sugrįžti į savo svorį iki nėštumų. Tai 62 kg. Mano ūgis 164 cm.

Motyvacija sportui atsirado tokia stipri, kad į treniruotę eidavau kaip į šventę. Kūnas tvirtėjo, kilogramai ir apimtys tirpo, ir tai vertė judėti pirmyn.

Teko kardinaliai keisti mitybos įpročius. Griežtai laikiausi Deivido sudaryto mitybos plano. Maisto užtekdavo, nebeliko ,,apsirijimo” ir saldumynų ,,priepuolių”. Ir nors esu maitinanti mamytė, kaip nekeista, pieno nesumažėjo, o padaugėjo. Man kaip mamai, tai labai svarbu.

Labai džiaugiuosi, kad turiu nuostabią šeimą ir vyrą, kurie mane nuolatos palaiko, skatina netingėti ir siekti savo tikslo. Ir dar trenerė Olga nuostabi. Be jos pagalbos tikrai nepasiekčiau tokių rezultatų. Ji nuolat mane skatina, palaiko ir pataria. Visi mano artimieji žino, kokia esu užsispyrusi. Manau numanė, kad tikrai neliksiu 92 kg meškutė. Draugai labai palaiko, smagu girdėti: ,,puikiai atrodai mamyte“.

Olgą ir Deividą Grinskius man rekomendavo draugė. Pradėjau ieškoti informacijos internete pagal pavardę. Taip džiaugiuosi papuolusi į jų rankas! Visada žinojau, kad asmeninės treniruotės bus naudingesnės, intensyvesnės, linksmesnės ir atneš daugiau rezultatų.
Trenerė Olga man labai patiko. Į treniruotę einu kaip į šventę. Pirmoji treniruotė buvo lyg pažinimas manęs. Juk atėjau po gimdymo praėjus vos mėnesiui. Manau, trenerei teko pasukti galvą dėl darbo su manim ir krūvio. Buvau išskirtinė sportininkė 🙂

Esu labai patenkinta savo trenerės Olgos darbu. Išmokau taisyklingai atlikti pratimus, nežaloti savęs ir netingėti. Man patinka jos treniruotės, požiūris į sportą. Patinka, kad esame komanda, tad mano laimėjimai yra ir Jos laimėjimai.

Su Olga smagu ir sportuoti, ir paplepėti. Smagu kai manimi rūpinasi. Gera, kai atrandi artimą sau sielą. Mėgstamiausia Olgos frazė treniruotės metu: ,,Tu gali! Nu, dar du” 😀

Trūkumai? Jų nėra.

Mano lūkesčiai buvo išpildyti visų 100 procentų. Per du mėnesius atsikračiau 15 kg. Ar gali būti didesnis progresas?!

Irinos patarimas merginoms:

Ateiti ir sportuoti. Neatidėlioti, netingėti ir neieškoti kvailų pasiteisinimų. Reikia įdėti darbo, norint pasiekti savo tikslą. Ir niekas mums nepadės, tik mes pačios sau. Tad pirmyn merginos!

Irina